- išprotėjimas
- išprotė́jimas sm. (1) → išprotėti 1: Bet tikriausiai tai buvo tik piktos legendos, nes niekas nežinojo tikrosios išprotėjimo priežasties J.Gruš. \ protėjimas; atsiprotėjimas; dasiprotėjimas; išprotėjimas; suprotėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.